Dažnas žinome ar net vartojame tokius žodžius, kaip angelai, aukštesnės jėgos, pusdieviai. Ir jei šios sąvokos yra mūsų vartosenoje, visatos sampratoje, ar gali būti, kad tai, ką jos nusako, iš tiesų egzistuoja? Vedose pateiktas išsamus šio pasaulio, visatos, kitų kosminių ir dvasinių sferų aprašymas. Jose aprašyti ir pusdieviai – realios asmenybės, kurios valdo šį pasaulį ir aprūpina žmones visomis gėrybėmis.

Pasaulio sukūrimas

Pažintį su vedų kosmologija pradėkime nuo pasaulio sukūrimo – nuo pradžių pradžios, kada atsirado ši visata ir mūsų pasaulis. Vedose aprašomas įstabus vaizdinys, iliustruojantis naujų visatų kūrimą ir naikinimą. Rašoma, kad, kai ateina kūrinijos laikas, Aukščiausiojo Dievo asmens ekspansija – Maha Višnu – gulasi į priežasčių vandenyną ant jame plaukiojančios didžiulės gyvatės ir panyra į mistinį miegą. Vienu iškvėpimu jis paskleidžia daugybę visatų, kurios pasklinda vandenyne lyg vandens burbulai. O kai Maha Višnu įkvepia, visos visatos grįžta į jo kūną – taip įvyksta jų sunaikinimas. Maha Višnu įkvepia ir iškvepia vieną kartą per 311 trilijonų 40 milijardų metų. Vieno iškvėpimo metu ir egzistuoja mūsų visata. Visata, kurioje mes gyvename, anot vedų, yra viena iš nesuskaičiuojamos galybės Višnu sukurtų visatų. Tačiau kai ji buvo sukurta, joje nieko nebuvo. Tuomet, rašoma, iš Garbhodakšaja Višnu bambos išdygo lotosas, ant kurio žiedo sėdėjo keturveidis Viešpats Brahma. Būtent jam buvo pavesta sukurti visa, kas egzistuoja šioje visatoje, ir apgyvendinti ją gyvomis būtybėmis. Kiti vedose aprašomi pusdieviai yra Brahmos pagalbininkai, atsakingi už tam tikras šios visatos egzistavimo sritis. Viešpats Brahma gyvena šimtą metų – tai 311 trilijonų 40 milijardų Žemės metų. Per vieną savo gyvenimo dieną jis sukuria 1000 ciklų, kurių kiekvienas dalijamas į keturis amžius: Satja, Treta, Dvapara ir Kali amžių. Šiuo metu mes gyvename Kali amžiuje, kuris iš visų tęsiasi trumpiausiai – 432 tūkstančius metų. Kaip teigia vedos, šios visatos sunaikinimas įvyks už 427 tūkstančių metų.

Kaip atrodo pusdieviai

Mūsų visatoje suskaičiuojama 33 milijonai pusdievių. Pusdieviai – tai labiau išsivysčiusios gyvosios būtybės, kurios gyvena rojinėse planetose. Aukščiausias Dievo asmuo pusdieviams suteikė ypatingų gabu kuriuos pasitelkdami jie vykdo Dievo valią ir valdo įvairias visatos sritis ir energijas. Sanskrito kalba pusdieviai vadinami devatais – „dieviškais“. Jie valdo pirminius materijos elementus: eterį, orą, ugnį, vandenį, žemę, protą, intelektą ir netikrą ego. Jie taip pat atsakingi už pasaulio kryptis, visatos vystymosi procesus – jos kūrimą, palaikymą, griovimą, jų žinioje yra gyvenimo trukmė ir mirtis, vedų žinios. Patys pusdieviai gali būti trijų kategorijų. Pirmosios kategorijos pusdieviu kartais tampa pats Aukščiausiasis, įsikūnydamas į vieną savo ekspancijų. Taip atsitinka tuomet, kai visoje visatoje neatsiranda nė vienos gyvos būtybės, kurios savybės leistų užimti pusdievio vietą. Antrosios kategorijos pusdievis – tai Viešpats Šiva – amžinas materialios gamtos valdovas. Jis savo noru apsiima valdyti neišmanymo guną (energiją), bet pats niekad ja nesusitepa. Ir trečiosios kategorijos pusdieviai – tai į mus panašios sielos, kurios pusdievių statusą gauna už ypatingus nuopelnus ir pirmiausia už atsidavimo tarnystę Aukščiausiajam. Pusdievių kūnai susideda iš kitų materialių elementų nei mūsų. Žmogaus kūnas sudarytas daugiausia iš vandens ir žemės elementų, o pusdievių – iš lengvesnių elementų. Pavyzdžiui, Viešpaties Brahmos kūnas sudarytas tik iš intelekto (buddhi) elemento ir jis neturi nei materialaus kūno, kaip mūsų, nei subtilaus proto kūno. Saulės – Surijos pusdievio kūnas sudarytas tik iš ugnies elemento. Vedos sako, kad kiekviena būtybė gali gyventi bet kurioje terpėje, jeigu ji turi tam tinkamą kūną.

Aukojimo prasmė

Vedos atskleidžia ypatingas žmonių ir pusdievių bendravimo paslaptis. Teigiama, kad pusdieviai maitinasi ypatinga energijos rūšimi, kuri sukuriama žmonėms atnašaujant aukas. Vedinis aukų atnašavimas – tai ypatingas mokslas, kurio taisyklės buvo nustatytos pačioje visatos sukūrimo pradžioje. Aukojimą galėjo atlikti tik žyniai, kurie sugebėdavo be klaidos kartoti sanskrito himnus ir mantras. Jei ceremonijų metu jie suklysdavo, auka neatnešdavo laukiamų rezultatų. Vedų šventraštyje „Šrimad Bhagavatam“ 3.12 rašoma: „Pusdieviai, kuriems pavaldžios viso šio pasaulio gėrybės, už jagją (auką) apdovanoja jus visu tuo, ko reikia gyvenimui. Tačiau tas, kuris tenkinasi tomis gėrybėmis, neaukodamas pusdieviams aukos, be jokios abejonės, yra vagis.“ Taigi žmonės gali patenkinti pusdievius atlikdami vedose aprašytas jagjas. Pavyzdžiui, žmonėms, kurie vartoja mėsą, vedos rekomenduoja garbinti savo baisia forma gąsdinančią deivę Kali, kuri įkūnija materialią gamtą ir kuriai aukojami gyvūnai. O tiems, kurie gyvena dorybingai, patariama garbinti Viešpatį Višnu. Ir nors vedose pateikta daugybė pusdieviams skirtų atnašavimų, galiausiai visos aukos turi būti pašvęstos Dievui. Tik tie žmonės, kurie negali suvokti Aukščiausiojo Viešpaties padėties, gali aukoti aukas pusdieviams, nes taip jie kyla į aukštesnį dvasinį lygmenį. Kad ir kaip neįtikėtinai skambėtų, bet visus žmonių poreikius iš tiesų tenkina pusdieviai. Pavyzdžiui, grūdai, daržovės, vaisiai, netgi mėsa nėra žmonių sukurti ar užauginti produktai, kaip ir šiluma, šviesa, vanduo ir kiti elementai, kuriais naudojasi gyvos būtybės. Viso to nebūtų be Viešpaties valios, kuris mus aprūpina per savo įgaliotinius pusdievius. Mums tik reikia tinkamai šias dovanas naudoti – tuomet būsime sveiki ir galėsime suvokti savo dvasinę prigimtį. Jos žinojimas mums padės pasiekti aukščiausią gyvenimo tikslą – sugrįžti į tikruosius savo namus, į dvasinį pasaulį. O nuolat aukodami jagjas užtikrinsime, kad šis kelias būtų lengvesnis ir palaimingesnis.

Saulės pusdievis Surija važinėja septyniais arkliais kinkytame vežime.

Pagrindiniai pusdieviai ir jų vieta kūrinijoje

  • Viešpats Brahma – aukščiausiasis pusdievis, valdantis materialią visatą.
  • Indra – pusdievių, lietaus, griaustinio ir žaibų valdovas.
  • Brihaspati – pusdievių dvasinis mokytojas.
  • Surija – Saulės pusdievis.
  • Čandra – Mėnulio pusdievis.
  • Agni – ugnies pusdievis.
  • Vaju – vėjo pusdievis.
  • Varūna – vandens pusdievis.
  • Kamadevas – meilės pusdievis.
  • Kartikėja – karo pusdievis.
  • Jamaradžas – mirties pusdievis.
  • Arjama – protėvių planetos pusdievis.
  • Višvavasu – dainių ir muzikantų valdovas.
  • Višvakarma – vyriausiasis pusdievių architektas.
  • Kubera – pusdievių turtų saugotojas.
  • Sarasvati – mokslo deivė.
  • Durga – įsikūnijusi materialioji energija, Viešpaties Šivos žmona.

Autorius Anantara das Straipsnis publikuotas žurnale VEDOS, Nr. 3

Kubera
Sarasvati
Galiūnas Indra turi keturias rankas ir pasižymi nežabota galia.
Vėjo pusdievis Vaju raitas ant gazelės, kuri simbolizuoja vikrumą.

Rašyti komentarą