Indija – tai paskutinė vedinių žinių vieta, paskutinis jų šaltinis. Tai paskutinė vieta, kurioje šios žinios dar egzistuoja ir kurioje galima gyvai pamatyti kaip jos veikia šeimas, papročius, aprangą, kvapą, architektūrą.
„Kelionės į Indiją prasidėjo tada, kai aš atradau ir supratau, kad Indija yra ta vieta, kurioje žmogus gali atrasti save – nepamačius šio krašto, šventų vietų, dvasinių mokytojų, šventyklų, Dievo formų, nepamačius kitokio gyvenimo būdo, mums labai sunku suvokti paprastumą, labai sunku suvokti, kad galima gyventi kitaip.“ – sako bhakti jogas Ananatara das.
Kelionė į Indiją:
-
tai galimybė atsiriboti nuo kasdienio gyvenimo ir pažvelgti į save iš šalies, apmąstyti savo gyvenimą;
-
tai kelionė į save – į savo širdį, į savo praeitį, ateitį, į svajones, realizacijas;
-
tai kaukių nusimetimas, tapimas paprastu žmogumi, nes ten tu esi tiesiog keliautojas, o ne direktorius ar dar kas nors;
-
tai galimybė transformuoti save, atsikratyti blogų įpročių arba pasveikti nuo ligų;
-
tai galimybė priartėti prie Dievo.
„Čia pamatome, kaip žmonės meldžiasi, ypač šventyklose, kiek dar daug žmonių yra tikinčių, kokios Dievo formos, kaip gražiai gieda, kokie paprasti, kuklūs, nuolankūs, paslaugūs žmonės. Begalinė kantrybė ir nuolankumas žmonėse vis dar gyvuoja. Iš jų galima pasimokyti, kaip pagarbiai sveikintis, kaip juokauti, kaip atsipalaiduoti. Koks paprastas jų gyvenimas ir kokios gražios šeimos. Viskas tada pradingsta ir tada suprantame, kad pas mus problemų nėra,“ – Anantara das.
Turite klausimų, susisiekite: